Laurent Gounelle "Dievas visada keliauja incognito"

Autorius: Lourent Gounelle
Pavadinimas: Dievas visada keliauja incognito
Puslapių skaičius: 360
Aprašymas:
Vaiškštant po biblioteką buvau jau beveik praradusi viltį rasti knygą, kuri mane sudomintų, tačiau labai netikėtai mano ranka palietė L.Gounelle knygą "Dievas visada keliauja incognito". Labiausiai mane sudomino pasvirosiomis raidėmis parašytas žodis incognito. Tiesiog privalėjau išsiaiškinti ką jis reiškia, todėl pasiėmiau šią knygą. Galiu drąsiai teigti jog buvo verta.
Labai apsidžiaugiau kai supratau, kad knygos veiksmas vyks Paryžiuje, pačioje Prancūzijos širdyje. Turbūt pats garsiausias šio miesto statinys-Eifelio bokštas tapo pagrindiniu knygos akcentu. Istorija prasidėjo ir baigėsi būtent jame veikiančiame restorane.
 Jaunas vaikinas Alanas buvo paliktas biologinio tėčio, o vėliau ir patėvio. Mama mirė vos jam spėjus baigti universitetą. Vaikinas jaučiasi stipriai prislėgtas, negali rasti vietos gyvenime, nepasitiki savimi, o tai jį priveda iki savižudybės. Jis nusprendžia, jog nori gyvenimą užbaigti šokdamas nuo Eifelio bokšto. Likus porai žingsnių iki pabaigos, Alaną sustabdo vyriškis, prisistatęs Ivo Diubrėjaus vardu. Jis pažada sutvarkyti vaikino gyvenimą, padėti sugrįžti į vėžias, tačiau Alanas privalo paklusti viskam, nes kitaip jam bus atimta gyvybė. Vaikinas neturi ką prarasti, nes jau ir taip stovi ant mirties slenksčio, todėl priima pasiūlymą. Diubrėjus ima kardinaliai keisti Alano gyvenimą pačiais netikėčiausias būdais.

L.Gounelle

Knygoje gausu įvairių minčių, gyvenimo apmąstymų kurie susilieja su knygoje aprašoma žmogaus istorija, todėl nėra banalūs, sausi ar nuobodūs. Analizuojami santykiai tarp žmonių, jų tarpusavio ryšiai, bendravimas. Knygoje galima rasti ne vieną paslėptą bandravimo, santykių palaikymo patarimą ir tai visai nenuostabu, juk rašytojas L.Gounelle domisi prichologija.
Likau sužavėta pagrindinio knygos veikėjo Alano užgimusiu ryžtu, stebiuosi, iš kur žmogus prireikus gali pasisemti tiek stiprybės... Atrodo, kad skaitydama knygą kaišiojau spragas savyje ir tapau kur kas stipresnė. Kiesta, kad kai kurios knygos gali taip paveikti skaitytoją. Manau, kad ši knyga mano mintyse išliks dar ilgai ir dar ne kartą žvilgtelsiu į mintis, užrašytas skaitant šį kūrinį.
Kaip jau minėjau, man knietėjo išsiaiškinti ką reiškia žodis incognito. Taigi, tai žmogus, kuris dangstosi netikru vardu, norėdamas išlikti neatpažintas. Kai jau žinau, kaip baigėsi ši knyga, suprantu, kad taiklesnio pavadinimo turbūt ir sugalvoti negalima. Tuo galite ir patys įsitikinti ją perskaitę!

O Jus šį vakar palieku su šia citata iš knygos:

"Priimti kito žmogaus pasaulį-tai visų pirma subrandinti savyje norą į jį įžengti. Domėtis tuo žmogumi taip, kad norėtum patirti, ką reiškia būti jo kailyje: su džiaugsmu stengtis mąstyti kaip jis, tikėti tuo, kuo tiki jis, net kalbėti ir judėti kaip jis... Kai tai sugebėsi, galėsi gana tiksliai suvokti, ką jaučia kitas žmogus, ir iš tikrųjų jį suprasi. Abu puikiai jausitės vienas kito kompanijoje ir gerai sutarsite."

Gero vakaro!