2014 m. rugpjūčio 14 d., ketvirtadienis

Šarlotė Brontė "Vijetė"

Autorius: Šarlotė Brontė
 Pavadinimas: Vijetė
 Puslapių skaičius: 574

 Aprašymas:
        Atsitiktinai užklupau šią knygą gulinčią mažoje senelių bibliotekoje. Klausite manęs kodėl ši, keistą pavadinimą turinti knygą, patraukė mano akį? Atsakymas paprastas. Skaičiau knygos autorės Šarlotės Brontė kūrinį "Džeinė Eir", kuriam  paskyriau kuklų, tačiau savo širdies kampelį.Turiu pasidžiaugti, kad knyga "Vijetė" mane maloniai nustebino ir paliko tik geras emocijas ir atsiliepimą.
         Beveik visos Šarlotės Brontė knygos turi autobiografijos bruožų. Ne išimtis ir ši. Čia smulkiai aprašomas merginos Liusės Snou gyvenimas, jos santykiai, bendravimas su aplinkiniais, draugystė, susižavėjimas ir meilė. Knygoje aukštinamos tyros žmogaus dorybės: ištikimybė, atsidavimas, pasitikėjimas, kantrybė, kurios šiuolaikiniame pasaulyje taip retai sutinkamos... Gera skaityti mintis persmelktas pagarba kitam žmogui. Romanas parašytas 1853m, todėl mane ypač žavi knygos veikėjų dialogai, pagarbūs kreipiniai, savitas nuomonės reiškimas, būdingas šiam laikmečiui.
           Liusė Snou atvyksta į naują, dar nepažįstamą šalį ir įsikuria jaukiame mieste, pavadinimu Vijetė. Ji įsidarbina merginų pensione, kuriam vadovauja šalta it ledas , uždara šeimininkė Madam Bek. Pensione verda savitas gyvenimas į kurį netrukus įsilieja ir Liusė. Rodos griežtos taisyklės turėtų suspausti, suvaržyti, o gal net įkalinti žmogų, tačiau tik ne šią merginą. Drovi, nepastebima ir tyli mergina pamažu išmoksta atsiskleisti, sakyti tai ką nori, išsilaisvina iš baimės gniaužtų. Liusei tapus anglų kalbos mokytoja pensione, aplinkiniai pastebi ją ir ima į ją rimčiau žvelgti. Tai leidžia Liusei sutikti savo giminaičius: krikštamotę ir jos sūnų Greihamą Bretoną. Liūdesys, gaubęs Liusės gyvenimą, po truputį ima sklaidytis sutikus mylimus ir ją mylinčius žmones... Juk kiekvienam reikalinga šeima, tiesa?..
       Knygoje aprašomas ir dar vienas savitas ir domus žmogus. Tai Mesje Emanuelis. Paslaptingas, užsiskleidęs, permainingas, tačiau geros, tyros širdies literatūros mokytojas atidžiai stebi Liusę, ima su ja bendrauti, taip dar labiau paskaidrindamas ir paįvairindamas niūroką merginos gyvenimą. Šių dviejų žmonių bendravimas puikus pavyzdys iš kurio galime suprasti, kokia gi trapi riba skiria susižavėjimą, draugystę ir meilę.
        Štai šioje vietoje pristabdysiu save. Nenoriu išduoti jums visų knygos paslapčių, intrigų, taigi geriau patys nepatingėkite paskaityti šią knygą. 
        Kūrinio pabaiga man buvo labai netikėta. Į galvą net nebuvo šovusi mintis, kad knygos herojai gali tiek daug padaryti, atiduoti vienas kitam. Tai mane nustebino ir dar kartą priminė, kad žmonės panašūs į svogūnus. Juk kiekvienas savyje slepiame daug ydų, trūkumų, tačiau kiekvienas turime ir daug gerų savybių, kurios slepiasi po kiekvienu sluoksniu. Išduosiu, kad Liusės gyvenimas susiklosto labai sėkmingai, su draugo pagalba ji įgyvendina slapčiausią ir didžiausią savo svajonę.
        Rekomenduoju knygą žmonėms, kurie žavisi sesučių Brontė kūryba. Šiuo kūriniu neįmanoma nusivilti. Kiekvienas sakinys teikia pasitenkinimą ir skatina apmąstymams. Džiaugiuosi, kad radau šią knygą ir perskaičiau.
          Gaila, kad kol kas nėra šios knygos ekranizacijos ir niekas neplanuoja to daryti artimiausiu metu, bet man būtų įdomu pamatyti knygos veikėjus ekrane.

Parašysiu ir kelias, man labiausiai į galvą labiausiai įstrigusias citatas. 

"Yra žmonių, kurie kažkodėl mums nepatinka, vengiame jų, nors protas kužda, kad jie nuostabūs, o turėdami reikalų su tokiais individais, kurių elgesys pirštu prikišamai rodo juos esant bjauraus būdo, limpame prie jų kaip musės prie medaus, tarsi net oras aplink juos teiktų sveikatą."

 "Puikiai nutuokiame, kad tam tikrais atžvilgiais esame stiprūs ir nepalenkiami, tačiau kur kas dažniau tenka patirti apie savo silpnumą ir nuolaidumą." 

"Nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi"

"Niūrūs ir rūstūs asmenys nieku gyvu nėra blogiausia žmonijos dalis, o kuklią padėtį visuomenėje užimančių piliečių jausmai nelaikytini menkiausiai išsivysčiusiais." 





Gal kas skaitėte šią knyga?
Laukiu nuomonių, pataisymų, kritikos ir komplimentų!
Geros dienos!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą